Kaip kalbėtis su vaikais apie nelaimes ir neramumus pasaulyje?

Stichinės nelaimės, karo neramumai, korona virusas… Vaikai puikiai supranta nerimą, kurį mes jaučiame, pastebi neramumus visuomenėje ir girdi tas pačias žinias kaip ir mes. Labai svarbu paaiškinti jiems, kodėl būtent dabar šiuos jausmus jaučiame ir supažindinti su dabartine situacija, nes jie taip pat kaupia informaciją ir ją interpretuoja savaip. Kaip kalbėtis su vaikais apie nelaimes ir neramumus pasaulyje?

leiskite klausti

Nesvarbu, koks vaiko amžius, pats pagrindinis klausimas, kurio vaikas paklausia yra: „O kas bus su manimi?“ Rekomenduojame stenktis aptarti būtent tai, kas susiję su jo paties saugumu, gerove, artimaisiais.

Deja, kartais ir mes į tam tikrus klausimus galime neturėti atsakymų, juk ne visus poelgius ir įvykius suprantame mes patys. „Kodėl žmonės tokie blogi? “, „Kodėl jie taip elgėsi? “ Šiais atvejais atsakymas „Aš nežinau“ gali būti visiškai pakankamas. Rekomenduojama stengtis kalbėti apie pozityvius dalykus ir apie tai, kad vis dėlto pasaulis ir žmonės yra geri. Mums visiems reikia tikėti, kad pasaulis, kuriame gyvename, yra saugi ir tinkama vieta gyventi.

Kaip pataria Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, į klausimą, kodėl vyksta karas, galite atsakyti:

„Smurtas nėra geras būdas išspręsti konfliktą, svarbu ieškoti susitarimo, tačiau ne visuomet pavyksta ir žmonės padaro klaidingus sprendimus. Kartais net neįmanoma suprasti, kodėl jie taip pasielgia“.

užduokite klausimus

Kvieskite vaiką kalbėtis, skatinkite užduoti klausimus ir patys klauskite, ką jis galvoja. Išsiaiškinę, ką vaikai jau žino apie dabartinę situaciją, galite patikslinti jų informaciją, nuraminti, plačiau ją pakomentuoti. Gali būti, kad baimė kyla, nes vaikas bijo prarasti savo šeimą ir jaučiasi nesaugus. Tai pastebėjus stenkitės jį nuraminti, patikinkite, kad jūs visada kartu, kartokite, jog mylite vaiką. Jis turi žinoti, kad niekas nesiruošia jo atimti ar palikti.

Jei jaučiate, kad iš mažylio informaciją apie jausmus išgauti sunku, pasitelkite fantaziją ir klausimus užduokite netiesiogiai. Vienas iš būdų, kurie gali padėti suprasti, kas sukasi mažylio galvoje – vaikų laimės dienoraštis ‘Mano 100 laimės dienų‘. Dienoraštis yra tinkamas 4-12 metų vaikams, tad jį galite pildyti kartu, o vyresniems vaikams padovanoti ir paprašyti pildyti patiems. Čia vaikai kiekvieną dieną bus skatinami atsakyti į tokius klausimus, kaip: ‘3 dalykai, kurie šiandien mane pradžiugino’, ‘šiandien dėkoju už…’. Analizuodami atsakymus į šiuos klausimus, jūs ne tik galėsite pastebėti, su kokiais iššūkiais mažylis susiduria dienoje, tačiau ir pats vaikas pasijus geriau ne tik pasidalindamas savo nerimu, nutikimais, bet ir lavins savo dėkingumą, mažų gražių dalykų vertinimą gyvenime.

🎁Dovanojame vieną darbalapį iš vaikų laimės dienoraščio ‘Mano 100 laimės dienų‘. Užduotį ‘Nuotykiai lauke‘ galite atsisiųsti, atsispausdinti ir praskaidrinti mažylio dieną. Įsidėkite puslapius į krepšelį ČIA ir atsiskaitymo žingsnyje nemokamas aukštos kokybės failas bus atsiųstas į jūsų el. paštą.

Tai bus puiki proga kartu praleisti smagų laiką ir išmokti kažką naujo!

stenkitės patys būti ramūs

Vaikai emocijas labai greitai supranra ir jas perima, todėl, jei nenorite, kad vaikas perdėtai nerimautų, turite jam padėti išlaikyti ramybę. Venkite dramatiškų žodžių, stiprių komentarų ar garsiai aptarinėti nutikusius įvykius su kitais suaugusiais. Nors mažametis nedalyvauja pokalbyje tiesiogiai, jis vis tiek analizuoja, kas pasakyta. Blogiausia, kad mes paliekame vaiką savarankiškai interpretuoti suaugusiųjų pokalbius ir girdimas žinias.

stebėkite, iš kur vaikas gauna informaciją

Daugumai mažesnių vaikų atrodo, kad tai, ką jie mato ir girdi per televiziją ar radiją, yra tiesiogiai susiję su jais. Be to, nuolat kartojami vaizdai ar žinios apie įvykius vaikui sukuria įspūdį, kad viskas vyksta vėl ir vėl iš naujo.

Rekomenduojame riboti informacinį srautą ir grįžus namo nepulti įjungti žinių, nes dar nežinome kokias naujienas ir kaip dramatiškai pateiktas jas išgirsime. Jeigu jau žiūrite kartu, supraskite, kad vaikas girdi ir paaiškinkite jam, apie ką kalbama. Slėpti nereikia, nes mažametis nueis kitur ir vis tiek išgirs.

Geriau jūs būkite vaiko naujienų šaltiniu. Taip galėsite būti tikri, kad informacija yra tiksli ir atitinkanti jūsų mažylio amžių. Taip užkirsite kelią bereikalingam vaikų nerimui

leiskite vaikui jausti

Paklauskite, kaip vaikas jaučiasi ir leiskite jam jaustis taip, kaip jam norisi. Nieko tokio, jei vaikas nejaučia nieko, tai normalu. Nieko tokio, jei vaikas jaučiasi labai išsigandęs ar piktas, mes visi jaučiame skirtingai. Leiskite vaikui būti natūraliu, priimkite jo būseną. Nereikia ir malšinti jausmų ir tokios frazės kaip „Nėra čia ko bijoti“ tikrai negerina situacijos. Tiesiog leiskite jam pasisakyti savo jausmus ir juos priimkite.

Rimantė Kulvinskytė savo Instagram paskyroje dalinosi pastebėjimu:

‘Jei vaikai liūdesy, gedule ar kitoje tamsioje emocijoje maudytųsi taip ilgai kaip tai daryti mėgstame mes, suaugusieji, mūsų rūšis būtų pasmerkta išnykimui.‘

Vis dėlto, daug vaikų nenoriai dalinasi pasakojimais apie tai, kaip jaučiasi.
Vienas iš būdų, leistėi vaiko jausmams pasireikšti yra dienoraščio rašymas. ‘Mano 100 laimės dienų’ dienoraštyje vaikai kiekvieną dieną ras klausimą ‘kaip aš šiandien jaučiuosi’. Tai gali leisti pastebėti vaiko nuolaikų ir pojučių į situaciją pakitimus.

nepamirškite pirmiausia pasirūpinti savimi

Ne veltui lėktuvo intrukcijose prašoma suaugusiųjų pirmiausia pasirūpinti deguonies kauke patiems, o tik tada ją uždėti vaikams. Pirmiausia pasirūpine savimi, labiau galėsite padėti savo vaikams.

Kaip nusiraminti patiems? Iveikti nerimą padeda dienotvarkės laikymasis. Būtina tęsti kasdienes veiklas, nemesti darbų, į dienos rutiną įtraukti mankštą, valymą, kasdienius ruošos darbus ir nepamiršti malonios veiklos, jos neatidėti.

Daugiau būtų, kaip nusiraminti ir sumažinti stresą rasi blogo įraše: